Žemosios Panemunės piliakalnis
| Žemosios Panemunės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Žemosios Panemunės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šakių rajonas | ||
| Seniūnija | Kriūkų seniūnija | ||
| Aukštis | 25-30 m | ||
| Plotas | 49x18 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkst. – II tūkst. pradžia | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Registro Nr. | AR989/ 3269 / | ||
Žemosios Panemunės piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žemosios Panemunės miestelio (Kriūkų seniūnija).
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis yra ant kairiojo Nemuno kranto aukštumos kyšulio. Iš šiaurės supa Nemuno slėnis, kuriuo greta piliakalnio praeina Zapyškio–Kriūkų kelias, o iš vakarų ir pietų plyti gili dauba. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 49x18 m dydžio. Jos rytų gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 1 m gylio griovį. Žemės pylimui imtos iš 20 m pločio įdubos priešais pylimą. Vakariniame piliakalnio šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra trikampė 10 m ilgio, 10 m pločio terasa. Piliakalnio šlaitai statūs, 25–30 m aukščio. Šiaurinis šlaitas, aikštelė ir pylimas beveik visiškai iškirsti, kita apaugę lapuočiais.
Į pietryčius nuo piliakalnio, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurioje rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės fragmentai, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.[1]
-
Vaizdas nuo piliakalnio į Nemuną -
Piliakalnis po tvarkymo darbų
Į piliakalnio viršūnę nuo Zapyškio–Kriūkų kelio veda mediniai laiptai. Aikštelėje įrengta nedidelė poilsiavietė, iš jos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno slėnį. 2015 m. atlikti piliakalnio tvarkymo darbai: įrengti nauji tvirti ąžuoliniai laiptai su turėklais, smulkia skaldele išpilti takai, pastatyti ąžuoliniai suolai, įrengti ąžuoliniai terasiniai laiptai, vedantys į piliakalnio gynybinį griovį bei pylimą.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Seredžiaus piliakalnis 4,5 km |
| |||||||||
| Joginiškių piliakalnis 3,8 km Žuklijų piliakalnis 6,6 km Plokščių piliakalnis 17,6 km |
|
Ringovės piliakalnis 4 km | |||||||||
| Mikytų piliakalnis (Šakiai) 7,9 km | |||||||||||
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 173
- Eugenijus Ivanauskas. 1998. Kapinynų ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai Vidurio ir Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, p. 454.
- Aleksander Połujanski. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989 Archyvuota kopija 2009-06-24 iš Wayback Machine projekto., p. 398;
- Antanas Makarevičius. Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai // Lietuva. 1925. Nr. 42.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 154–155.
- Žemosios Panemunės piliakalnis tapo patrauklia turistams vieta Archyvuota kopija 2017-01-18 iš Wayback Machine projekto.